Šią vasarą, galima sakyti, tai jau antras mūsų bandymas auginti bulves po šiaudais.

  Pirmas - visiškai mažytis, gal kokie penki kelmai bulvių. Tačiau jis leido pajusti šio būdo galimybes.

Kodėl mes nutarėm auginti bulves po šiaudais?

Visų pirma šis būdas, palyginus su tradiciniu, reikalauja žymiai mažiau laiko: nereikia kasti žemės, nereikia kažkaip ypatingai prižiūrėti bulvių, nėra jokio reikalo jų kaupti ir ravėti. Antra, šiuo būdu pasodintos bulvės nebijo nei sausros nei liūčių. Sausringą vasarą čia visuomet laikysis drėgmė dėl pastoviai susidarančių po šiaudais rasos lašelių. Tuomet, kai drėgna, vanduo puikiai susigeria į žemę, nes žemė nekasama ir neariama ir jis puikiai subėga tais kanalais, kurie natūraliai išliko nesuardžius dirvos paviršiaus.

  Kaip tik šiais metais buvo labai lietingas pavasaris. Aplinkiniai žmonės ilgai delsė, negalėdami įeiti į laukus sodinti bulvių. Mes gi be jokio vargo pasodinome dviem savaitėm anksčiau nei aplinkiniai kaimuose. Galėjome ir dar anksčiau, bet neprisiruošėm. Be to, žmonės skundėsi, kad lietus išplovė pasodintas bulves, mūsų gi po šiaudais jautėsi puikiai.

  Sodinimo technika be galo paprasta. Prieš sodinant, sėklines bulves reikia padaiginti tam, kad derlius būtų didesnis. Tą mes ir padarėme, palaikydami jas šviesoje ir šilumoje pusantro mėnesio. Pačią sėklą gavome iš žmogaus, niekada nenaudojančio jokių trąšų ar kitokių chemikalų.

  Pavasarį atsivežėm kartono dideliais lapais. Kuoliukais atžymėjome dvi lysves maždaug 1m pločio ir 22m ilgio. Kiekvienoje lysvėje po dvi vageles Pradžioje aprėminome lysves. Kadangi neturėjome kitokios medžiagos, tai tam reikalui panaudojome ruberoidą. Iškasėme nedidelius griovelius, supjaustėm ruberoidą išilginėm juostom taip, kad vienas juostos kraštas įeitų į griovelį, o kitą, velėnos pagalba, prispaudėme prie griovelio krašto. Aprėminti reikia tam, kad žolė nuo pievos neužgožtų lysvių.

  Toliau sutrypėme lysvėje žolę ir užklojome ją kartonu. Viskas, kas po kartonu -  tai maistas sliekams, kurį jie labai mikliai perdirba, paversdami pievą puria žeme. Ant kartono nestoru sluoksniu pylėme kompostą pasigamintą dar praeitais metais.

Toliau su mažu kastuvėliu prabadėme kartone skyles, į atsiradusias ertmes -  žiupsnelis pelenų ir bulvė. Ir taip abi lysves. Pabaigus sodinti, bulves užklojome pernykščia žole, sugrėbta iš nešienautos pievos, o kadangi šienas lengvas (jį nesunkiai nupučia stipresnis vėjas) ant viršaus užmetėme ir šiaudų. Bendras sluoksnis apie 20cm.

IR VISKAS. Tiesa, gal ir ne viskas. Dar į iškastą lysvės aprėminimui griovelį,  primetėm pupų sėklų. Ir pupų derliumi tikrai nenusivylėme.

Koks buvo mūsų džiaugsmas kai po kiek laiko pastebėjome besikalančius pro šiaudus bulvių daigelius. Bulvių eidavome pasižiūrėti kone kiekvieną dieną ir ne po kartą. Nuoširdžiai džiaugėmės gražiais tvirtais daigais. O kaip jos žydėjo!

Nepaprastas grožis. Atrodė, lyg pievoje pražydo nuostabus gėlynėlis. O gal tai buvo gražu tik mums. Mes pergyvenom dėl kiekvieno daigelio, apžiūrinėjom juos, stebėjom, aptarinėjom.

Tuo metu, kai kaimo žmonės kaupė savo bulves mes, šiek tiek pašienavę, jas dar daugiau apmulčiavome.

 Tenka pripažinti, kad kolorado vabalai neaplenkė ir mūsų bulvelių. Tiesa jų nebuvo daug, bent jau ne ant kiekvieno bulvių kelmo. Ką gi imdavome kibiriuką su vandeniu ir eidavome rinkti.

  IR VISKAS? Ne, ne viskas. O kaipgi derlius?

O derliumi mes patenkinti. Pirmiausia kasti bulvių nereikia. Pririnkom tris maišus, o pasodinome pusantro bulvinio krepšio. Atitraukiam šiaudus ir bulves susirenkam. Dydis įvairus. Yra ir labai didelių yra ir labai mažų. Pastarųjų, tiesa, labai nedaug. Mūsų manymu nei kiek neprastesnis nei auginant įprastu būdu, bet užtat darbo žymiai mažiau, o bulvės – skanesnės ir sotesnės.

Ir dar viena. Kaipgi bulvės auginamos šiuo būdu išsilaiko per žiemą? Iš karto pasakysiu, kad anksčiau mes apie tai negalvojome, juo labiau, kad dar kol kas gyvename mieste, taigi teturime gana šiltą daugiabučio namo rūsį, kuriame kiekvienais metais talpiname pirktines bulves su tokiu išskaičiavimu, kad užtektų iki Naujųjų Metų, mat vėliau jos vis vien suvysta ir sudygsta. Ir štai dabar galėjome akivaizdžiai palyginti. Pirktinės, kaip ir kiekvienais metais, suvyto ir sudygo iš karto po Naujųjų Metų. Nagi o mūsų, po šiaudais užaugintos bulvės, nors jų jau buvo likę ir nedaug, laikėsi kuo puikiausiai iki kovo mėnesio.

Na, ir mūsų išvados. Mums šis būdas pasiteisino. Niuansai kuriuos reikėtų žinoti:

1.    Kompostas. Kokiu būdu beaugintum, o bulvės kompostą mėgsta.

Čia jau nieko nepakeisi. Galima ir išviso komposto nedėti, tuomet teks tenkintis nors ir skaniomis, bet mažomis bulvėmis. Na, o jei nori didelių tuomet nepagailėk...

1.   Išdygus bulvėm nepatingėti jas dar kelis kartus apmulčiuoti. Bus mažiau pažaliavusių.

Šiam tikslui labai gerai tinka su žoliapjove nupjauta žolė. Tokiu būdu mes panaudojame jau susmulkintą žolę, kuri ir perpūva greičiau ir pasiskirsto tolygiau.

1.  Ten, kur komposto mažiau bulvės bando lįsti į žemę.

Tai natūralu. Komposte daug maisto medžiagų. Jeigu jo daug – bulvėms rojus. Jeigu ne, ką gi valgyt tai norisi tenka ieškoti maisto ten, kur jo yra

1.   Kitais metais, po bulvių - puiki lysvė daržovėms sėti ar sodinti, tereikia lysvę tik papurenti.

Visą buvusią velėną, kartoną, mulčiavimui skirtą žolę perdirba sliekai ir kiti naudingi mikroorganizmai. Kasti nieko nereikia tik papurenti. Mes tai atliekame su penkių dantų purentuvu.

1.  Tokias lysves būtina aprėminti.

Kaip aprėminti lysves kiekvienas nuspręs pagal savo išgales. Paprasčiausiai - lentomis, bet galima šiferiu, plytomis ir t. t.

1.  Toje vietoje, kur pupos neišdygo, bulvių derlius geresnis: jos didesnės ir jų daugiau.

     Kitais metais vietoj pupų, šalia bulvių, sodinsime baltas pupeles. Radome nuorodą, kad kolorado vabalai jų bijo. Išbandysime.

7. O štai ši išvada mūsų akimis svarbiausia. Žemės nekasame, tad nesugadiname daugiametės žemės struktūros, nesunaikiname per šiuos metus ten susiformavusios įvairialypės gyvybės!

Na, ir pabaigai norėtume pridurti, kad mūsų tikslas, sodinant bulves po šiaudais, ne pats bulvių derlius. Tiksliau ne tik bulvių derlius, bet galimybė sekančiais metais nekasant žemės turėti puikią lysvę daržovėms sėti. Na, o jeigu dar ir derlius neblogas, tai manome, kad savo tikslą pasiekėme su kaupu.

 Ateityje taip pat auginsime bulves tokiu pačiu būdu tik jau didesnį kiekį.

       Algirdas ir Dalia

Komentarai