Man labai gražūs moliniai namai ir visada norėjau pasistatyti molinį namą. Pasidariau namelį su fakverku (karkasu) ir bandžiau įvairiais būdais užpildyti sienas: ardžiau molinį tvartą, sumirkiau nuardytus gabalus vandeniu ir plūkiau klojiniuose; bandžiau be klojinių; plytas dėjau į fakverką ir tinkavau moliu. Ir tada supratau kaip atsirado žodis „nusiplūkti“. Ir prisiminiau pasakymą apie molio motiejus. Molio motiejus – tai žmogus, naudojantis daug fizinės jėgos ir mažai intelekto. Bet visa tai reikėjo patirti, kad suprasčiau.

Stebuklai dažniausiai glūdi paprastuose dalykuose. Taip atsitiko ir šį kartą. Šimtus metų žmonės galvoja kaip įmantriau įrengti krosnies vidų, kad ji kūrentųsi kuo ilgiau, kad sukauptų ir išspinduliuotų kuo daugiau šilumos... Ir štai visos žmonių sugalvotos gudrybės nublanksta prieš nuogą paprastumą. Stebuklingos Piotro krosnies viduje - nieko nėra. Taip ji tuščia. Ir tai yra pati didžiausia gudrybė. Pasirodo gamta pati sugeba natūraliai išvingiuoti dūmus pačia efektyviausia vaga...

Jonas Juravičius jau žinomas Lietuvoje kaip molinių namų statytojas ir konsultantas šios ekologinės statybos klausimais. Ne vieną namą pastatęs nuo nulio, statybose dirbantis jau ne vieną dešimtmetį šį kartą pats savo žodžiais atveria ekologinės statybos paslaptis. Seniausia visų laikų statybinė medžiaga - molis, čia suderinama su naujom technologijom, nauju statymo būdu.

Štai dar vienas straipsnis apie vieną iš nedaugelio pastatytų šiaudinių namų Lietuvoje. Šis pastatėlis stovi Kaune. Pastatas originalus tuo, kad vietoj tradicinio šiaudiniams namams būdingo karkaso iš rąstų čia panaudotos "T" forma sudėtos lentos. Tarp lentų karkaso sudėti trumpi šiaudų briketai ir viskas nutinkuota kalkiniu skiediniu. Šio pastato autorius, pats sumąstęs originalų karkasą, teigia, jog namą iš šiaudų briketų galima pastatyti ir visai be karkaso. Beje, pasaulyje tokių pavyzdžių jau yra.